Dictionary of the Lithuanian Language.
mergiškas — mer̃giškas, mer̃giška bdv. Mer̃giškos ãpkalbos … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
mergiška — mer̃giškas, mer̃giška bdv. Mer̃giškos ãpkalbos … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
senmergiavimas — senmergiãvimas dkt. Ãpkalbos dėl jõs senmergiãvimo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkalba — apkalbà sf. (3b) DŽ, ãpkalba (1) 1. SD206, Grg apkalbėjimas; plg. apkalbos: Tai ne ãpkalba, ale tikra tiesa J. Vargų mergelė apkalbõ[je] buvo JV934. 2. DŽ teis. vieno kaltinamojo kaltės vertimas kitam kaltinamajam … Dictionary of the Lithuanian Language
apkalbiai — ãpkalbiai sm. pl. (1) žr. apkalbos: Apie tave girdėjau blogus ãpkalbius Srv. Pametęs visokią piktybę ir nopykantas, ir pavydus, ir visokius apkalbius, elgtųs nuoširdžiai su artimais savais DP31 … Dictionary of the Lithuanian Language
apšmeižimas — apšmeižìmas sm. (2); TS1897,12, LL234,320 1. → 1 apšmeižti 2: Už apšmeižimą tokį kad jai liežuvis nupugėtų Lš. 2. apkalbos: Apšmeižìmas būt, jei merga eit [į šokius] kitan sodžiun Drsk. šmeižimas; apšmeižimas; įšmeižimas; pašmeižimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
klekmenė — klekmẽnė sf. (2) BŽ615 1. painiava, suraizgytas dalykas, nesąmonė; rūpestis, subruzdimas, sumišimas: Čia yr didelė klekmẽnė KlvrŽ. Į tokią klekmẽnę nevert eiti (skolos, bėdos) J.Jabl(Als). Ans didelę klekmẽnę sudirbo J.Jabl(Als). Pasą pametus … Dictionary of the Lithuanian Language
kristi — krìsti, kriñta (kreñta, krim̃ta ž., krem̃ta ž., krim̃sta Rdn), krìto intr. 1. R, N, K staigiai leistis žemyn, pulti; birti: Vaisiai, didumo sulig galva, krenta iš medžių su triukšmu J.Jabl. Kriñta medžio žiedai, lapai, krinta byra putino… … Dictionary of the Lithuanian Language
lielis — 1 liẽlis sm. (2) 1. liežuvis: Toks tas paukštis – tik liẽlis i subinė Dr. 2. kalba: Tą rodo jo byla arba lielis S.Dauk. 3. sudėtiniuose terminuose apie augalą su liežuvio pavidalo lapais: Vėdrynas lielis (Ranunculus lingua) LBŽ. Švatykas lielis … Dictionary of the Lithuanian Language
liežuviai — liežùviai sm. pl. (2) piktos kalbos, apkalbos, šmeižtai, paskalos: Žmonių liežuvių nereikia klausyti I.Simon. O tų liežuvių – ausys linksta Žem. Jurgienė visiems yra širdį paėdusi savo liežuviais Blv. Per liežuvius jauni broliai negalėjo grįžti… … Dictionary of the Lithuanian Language
